Rugpjūčio 15 d. Gargždų turgus nedirbs
Pavadinimas Žolinė kildinamas iš legendos, pagal kurią stebuklingai surinkti apaštalai spėjo atsisveikinti ir išlydėti į anapusybę Švč. Mergelę Mariją, o atidarę jos karstą kūno neberado, vien nuostabiai kvepiančias gėles.
Žolinės šventimo tradicija perėmė kai kuriuos žemės deivės Žemynos kulto papročius. Per Žolinę į bažnyčią einama su lauko ir darželio gėlių puokštėmis. Tai siejama su sena legenda, kad mirusios ir į dangų paimtos Švč. Mergelės Marijos karste žmonės radę gėlių.
Ūkininkai į gėlių puokštę dėdavo ir visų javų varpų, dzūkai – daržovių, žemaičiai – piktdagį (jį parsinešę pasodindavo lauke šaknimis į viršų, kad piktžolės neželtų). Pašventintos puokštės būdavo laikomos garbingiausioje vietoje greta šventųjų paveikslų. Jomis būdavo smilkomi namai žaibuojant, žmonės arba gyvuliai – jiems susirgus, kai kur Dzūkijoje ir Žemaitijoje šių augalų buvo dedama į mirusiojo pagalvėlę. Manyta, kad pašventintų javų varpų grūdus subėrus į sėklą javai būsią derlingesni.
Ilgąjį Žolinės savaitgalį linkime pailsėti ir lauksime Jūsų nuo antradienio, rugpjūčio 16 dienos.